Njė park i tillė i njė lumi tė egėr do tė ishte i pari nė Evropė dhe nuk do tė ruante vetėm jetė-gjatėsinė e Vjosės por do tė ofronte mirėqenie banorėve tė luginės”, tha Olsi Nika, koordinator i fushatės “Tė shpėtojmė zemrėn blu tė Evropės” nga EcoAlbania. Ndėrkohė Kryetarėt e bashkive tė luginės janė shprehur pro shpalljes sė Parkut Kombėtar tė Vjosės dhe kundėrshtojnė ndėrtimin e hidrocentraleve.
Raporti i hartuar nėn drejtimin e parlamentarit gjerman Knut Fleckenstein, bėn thirrje gjithashtu pėr pėrmirėsimin e cilėsisė sė raporteve tė Vlerėsimit tė Ndikimit nė Mjedis sipas standardeve tė BE. (shih mė poshtė 31). Kėto raporte kanė cilėsi tė ulėt, ku kryesisht ndikimet e hidrocentraleve nuk bėhen siē duhet apo keq interpretohen. Kjo vlen sidomos nė rastin hidrocentralit tė Poçemit i cili planifikohet tė ndėrtohet nė lumin e Vjosės. Raporti i VNM-sė tė paraqitur nga kompania turke ėshtė komplet njė farsė, ku 60 % e tekstit ėshtė kopjuar fjalė pėr fjalė nga raporte tė tjera dhe ndikimet mbi gjallesat pėr-rreth nuk janė vlerėsuar aspak. Megjithatė raporti ėshtė miratuar.
“Prandaj ne kemi hapur njė proces gjyqėsor kundėr kėtij projekti nė Gjykatėn administrative nė Tiranė. Ky raport i BE, na vjen nė ndihmė dhe mbėshtet banorėt e prekur” thotė Ulrich Eichelmann, koordinator i fushatės “Tė shpėtojmė zemrėn blu tė Evropės” nga Riverwatch.
Raporti i zgjerimit i Parlamentit Evropian pėr Shqipėrinė (Rezoluta)
http://balkanrivers.net/sites/default/files/Albania.pdf
31. Vėrehet me shqetėsim mungesa e kapaciteteve pėr pėrforcimin e legjislacionit mjedisor, po ashtu dhe menaxhimi i varfėr i mbetjeve dhe ujėrave, duke rezultuar shpesh nė krime mjedisore qė kėrcėnojnė burimet ekonomike tė Shqipėrisė dhe pėrbėn njė pengesė pėr njė ekonomi me burime efiēente; nėnvizon nevojėn pėr pėrmirėsimin e cilėsisė sė raporteve tė Vlerėsimit tė Ndikimit nė Mjedis, po ashtu pėr tė siguruar pjesėmarrjen publike dhe konsultimin me shoqėrinė civile pėr projektet pėrkatėse; thekson nevojėn thelbėsore pėr tė arritur objektivat e ndryshimeve klimatike pa ndikuar negativisht tek biodiversiteti, peizazhet, burimet ujore, flora dhe fauna si dhe komunitetet lokale; ėshtė thellėsisht i shqetėsuar pėr faktin se sipas Komisionit, 44 nga 77 hidrocentrale janė nė ndėrtim brenda zonave tė mbrojtura.
32. Theksohet se ndikimi mjedisor i hidrocentraleve shpesh herė nuk bėhet siē duhet dhe nė pėrputhje me standardet Evropiane dhe legjislacionin e BE; kėshillon qeverinė tė konsiderojė krijimin e Parkut Kombėtar tė Vjosės nė tė gjithė gjatėsinė e saj dhe tė braktisė planet pėr ndėrtimin e hidrocentraleve tė reja nė lumin e Vjosės dhe degėt e saj; kėrkon mė tepėr referim me legjislacionin e BE nė fushėn e energjisė, veēanėrisht nė miratimin e strategjisė kombėtare tė energjisė nė mėnyrė qė tė rritet pavarėsia energjetike dhe efiēenca e energjisė; mirėpret planin kombėtar pėr burimet e energjisė sė rinovueshme 2015-2020
